EUROPOS SĄJUNGOS PLĖTRAI IR RAIDOS PERSPEKTYVOMS SKIRTŲ TARPTAUTINIŲ MOKSLINIŲ PRAKTINIŲ KONFERENCIJŲ CIKLAS

Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija, jungianti pagrindinius valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo centrus ir institutus, siekdama skleisti Lietuvoje pažangias Europos integracijos idėjas, ugdyti valstybės tarnautojų Europos Sąjungos nuostatoms adekvačią administravimo kultūrą, taip pat pritraukti šalies akademinę bendruomenę ir užsienio specialistus spręsti aktualias socialinės ekonominės raidos, ypač valstybės valdymo tobulinimo bei valstybės tarnybos modernizavimo, problemas, 2005 metais Vilniuje surengė tarptautinių mokslinių konferencijų ciklą, skirtą Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metinėms.

Šį ciklą sudarė keturios tarptautinės mokslinės konferencijos:

  • Viešasis administravimas: Europos dimensija;
  • Lygios galimybės: Europos dimensija;
  • Žmogiškieji ištekliai: Europos dimensija;
  • Žinių visuomenė: Europos dimensija.

Tokią konferencijų ciklo struktūrą ir atskirų konferencijų temų prioritetus lėmė kelios aplinkybės.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, pirma, iškelia naujus reikalavimus tobulinti viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, sudaryti naujas sąlygas įgyvendinti lygių galimybių principą įvairiose gyvenimo srityse, taip pat tobulinti žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemas atsižvelgiant į žinių visuomenės bei žinių ekonomikos sukūrimo iššūkius. Būtinumas adekvačiai suvokti naujų reikalavimų prasmę ir parengti bei įgyvendinti tinkamas viešojo administravimo ir valstybės tarnybos tobulinimui skirtas priemones, taip pat kryptingai plėtoti žmogiškųjų išteklių ugdymo sistemas, skleisti ir įgyvendinti pažangius žinių visuomenės bei žinių ekonomikos kūrimo modelius reikalauja aptarti daugelį aktualių tiek teorinių, tiek ir praktinių klausimų dalyvaujant platiems specialistų – praktikų bei mokslininkų – sluoksniams. Tokie aptarimai, ypač konferencijų forma, leidžia apibendrinti sukauptą patyrimą, paskleisti ir aprobuoti naujas idėjas, taip pat sudaryti prielaidas išplėtoti dalykinius kontaktus tarp įvairių sričių specialistų, dirbančių skirtingose institucijose, regionuose ir netgi skirtingose šalyse.

Antra, įvairių socialinės ekonominės raidos sričių problemų, pasireiškiančių Lietuvoje, suvokimas turi būti grindžiamas bendrojo Europos konteksto įvertinimu ir orientuojamas į tai, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visoje Europos Sąjungoje vykstančius pokyčius bei į Europos Sąjungos raidos ir plėtros aktualijas. Europos dimensijos iškėlimas leidžia „subendravardiklinti“ įvairiose srityse pasireiškiančių problemų sprendimų paiešką ir iš anksto siekti šių sprendimų efektyvumo lygio.

Trečia, siekiant šiuolaikinės visuomenės modernizavimo, turi būti sugebama iškelti naujus socialinės ekonominės raidos prioritetus ir įvertinti galimybes panaudoti naujus plėtros potencialo rezervus. Iš tokių prioritetų ir rezervų ypač išskiriami tie, kurie išreiškia visuomenės modernizavimo galimybes, grindžiamas viešojo administravimo tobulinimu, demokratinių ir humanistinių vertybių įgyvendinimu (ypač lygių galimybių principo įtvirtinimo visuomenėje prasme), ugdymo ir mokymo sistemų tobulinimu, taip pat žinių visuomenės, žinių ekonomikos bei visuotinės informatizacijos standartų įgyvendinimu. Būtent šių prioritetų ir rezervų reikšmingumo suvokimas lėmė konferencijų ciklo struktūrą, atskirų konferencijų turinį ir pačių konferencijų eiliškumą.

Ketvirta, konferencijų ciklu buvo siekiama konsoliduoti viešojo administravimo ir valstybės tarnybos tobulinimo srityje dirbančius specialistus, pagerinti įvairių įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą, inicijuoti inovacijas tiek viešajame sektoriuje, tiek ir kitose šiuolaikinės visuomenės gyvenimo srityse. Ta prasme šis konferencijų ciklas išreiškė Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacijos pastangas suaktyvinti viešojo administravimo tobulinimą šalyje, atsižvelgiant į būtinumą plėtoti viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą su universitetais, dalyvauti parengiant ir įgyvendinant įvairius tarptautinius projektus, ypač Europos Sąjungos mastu. Beje, Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija, organizavusi ir per trumpą laiką surengusi šias konferencijas, ne tik sėkmingai įgyvendino Lietuvos mastu aktyvios veiklos modelį, kuris jau daug metų yra realizuojamas įvairių tarptautinių organizacijų, dirbančių viešojo administravimo srityje, bet šį modelį netgi išplėtojo. Tarptautinėje praktikoje plačiai žinoma NISPAcee organizacija (The Network of Institutes and Schools of Public Administration in Central and Eastern Europe) kiekvienais metais rengia plataus masto metinę tarptautinę konferenciją, organizuoja daug kitų tarptautinių renginių. Galima teigti, kad Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija, surengusi darnų konferencijų ciklą, iš esmės inicijavo naują darbo formą, išplėtodama modernias viešojo administravimo ir valstybės tarnybos tobulinimo idėjas.

Konferencijų ciklas pabrėžė ir Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacijos ir jos Akademinės tarybos prioritetus plėtojant viešąjį administravimą kaip mokslo sritį.

Konferencijos buvo organizuotos bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, studijų ir mokymo įstaigomis.

Konferencijų dalyviai – Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo, savivaldybių įstaigų vadovai ir darbuotojai, valstybės tarnautojų mokymo įstaigų specialistai, universitetų moksliniai pedagoginiai darbuotojai, įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, taip pat svečiai iš užsienio šalių.

Konferencijų pranešėjai – ministerijų ir kitų įstaigų vadovai, vadovaujantieji specialistai, Lietuvos ir užsienio mokslininkai, ekspertai ir kiti specialistai.

Konferencijų metu aptartos aktualios visuomenės ir valstybės raidos, valstybės valdymo ir viešojo administravimo, valstybės tarnybos modernizavimo problemos, kylančios Europos Sąjungos plėtros sąlygomis, apibendrinta pažangi tarptautinė patirtis, numatyti mokslinių tyrimų atitinkamose srityse prioritetai, aprobuotos įgyvendintų tarptautinių projektų bei programų idėjos.

Visos keturios ciklo konferencijos susilaukė ne tik valstybės tarnautojų, viešojo administravimo specialistų, akademinių sluoksnių atstovų, bet ir įvairių šalies universitetų studentų, taip pat verslininkų, svečių iš užsienio dėmesio. Konferencijose dalyvavo įvairių tarptautinių organizacijų, taip pat užsienio šalių atstovybių Lietuvoje darbuotojai.

Konferencijų metu buvo parengtos rekomendacijos valstybės valdymo institucijoms dėl jų veiklos tobulinimo viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių ugdymo, žinių visuomenės kūrimo, valstybės tarnautojų mokymo srityse, taip pat dėl Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos programose bei projektuose, dėl kitų perspektyvių iniciatyvų Europos Sąjungos plėtros kontekste.

Konferencijų metu išdėstyti teiginiai, pateikta medžiaga, taip pat įvairiomis formomis pateikti pasiūlymai gali būti labai naudingi toliau plėtojant integracinius procesus Europos Sąjungos erdvėje bei modernizuojant viešąjį administravimą Europos Sąjungos tolesnės plėtros sąlygomis.

Konferencijų medžiagą numatoma publikuoti specialiuose konferencijoms skirtuose mokslo leidiniuose, taip pat „Viešojo administravimo“ žurnale.

<< atgal